- mieštikis
- mieštìkis sm. (2), miẽštikis (1) Rdm 1. Pns vandeniu atmieštas medus: Rytoj ims medų, gausim mieštìkio Krsn. Įpilk vandenio, tai nor mieštìkio bus Lp. 2. Krsn valgis, daromas iš duonos, pritrupintos į medumi ar cukrumi pasaldintą vandenį, mutinys.
Dictionary of the Lithuanian Language.